drėgva

×drėgvà (plg. rus. дpягвa) sf. (4) 1. sing. col. šlapios, sumindžiotos skiedros, šipuliai: Prisirinko šitos drėgvõs, nei pereit negali, nor mėšlan sumeskit Švn. Prisirinkau tokios malkos kai drėgvos (smulkių skiedrų, šiukšlių) Krok. 2. Pv supuvęs, išvirtęs medis. 3. scom. netikęs žmogus, gremėzdas: Eik tu, drėgva! Švn. Guli kap drėgvà Dsm. Ot drėgva – kur tik eina, vis ką nors padaro Bgs. 4. scom. valkata: Iš kur tas drėgva taip vėlai pareina? Bgs.